- vogtuvai
- vogtùvai sm. pl. (2) 1. NdŽ, FrnW, Plv, Grš slėptuvė (sienoje, lubose). ║ NdŽ slaptas stalčius: Aš mažiausio abejojimo neturiu, kad indaujos stalinės pilnos sidabro, ir nieko nesakau, kas gali būti jos vogtuvuose! J.Balč. 2. įtaisas malūne miltams vogti malant: Daug miltų lieka vogtùvuose Vl. Iš vogtùvų kiaules nupeni Krkn. 3. NdŽ, FrnW didelė kišenė: Kišenius, kur gali daug pavogus pakavoti, bus vogtuvai; striukė su vogtùvais J. Prašau jaunus tancių tanciavoti, vaidų neieškoti, štukomis nevogti, po vogtuvùs ir kišenius netykinėti JR80.
Dictionary of the Lithuanian Language.